„Norinčiųjų koalicija“ – skamba kaip superherojų komanda, bet realybėje tai apie 30 šalių, svarstančių siųsti karius į Ukrainą taikos palaikymo misijai. Prancūzija ir JK pirmauja, o Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina „eiti į kitą lygį“ – ne tik plepėti, bet planuoti pajėgumus. Tačiau iškyla klausimas: tai herojiškas žingsnis, ar rizikingas šuolis į nežinią?
Faktai byloja: apie 10 šalių, įskaitant Lietuvą, pasirengusios dislokuoti karius po taikos susitarimo. Emmanuelis Macronas dar 2024 m. užsiminė apie tokią galimybę, o dabar Paryžiuje ir Londone braižomi žemėlapiai: kariai galėtų saugoti Kyjivą, Dnipro, Odesą. Rusija, žinoma, griežia dantimis – Kremlius sako „ne“ NATO kariams Ukrainoje. Tuo metu Volodymyras Zelenskis koaliciją vadina „teorine“, bet tiki, kad ji virs realybe.
Lietuvoje entuziazmo nestinga: Nausėda ir ministrė Dovilė Šakalienė kalba apie nekovines misijas, pavyzdžiui, Ukrainos karių paruošimą. Bet štai Remigijus Žemaitaitis oponuoja: „Kariai Ukrainoje? Tai karo eskalavimas!“ O ir skeptikų netrūksta – Lietuva pati susiduria su šauktinių trūkumu, kviečia brigadą iš svetur. Kaip siųsti taikdarius, jei savo armija „kabo ant plauko“?
Kol Vakarai planuoja, Rusija grasina, o Ukraina laukia, „Norinčiųjų koalicija“ lieka karštų diskusijų epicentre. Ar tai kelias į taiką, ar į naują konfliktą? Laikas parodys, bet kol kas visi tik braižo žemėlapius ir tikrina ginklų atsargas.
Šaltiniai: LRT, Delfi, TV3, Bloomberg
Comments
Post a Comment